2025 metais socialiniuose tinkluose įvyko reikšminga permaina, kai dirbtinio intelekto generuojami vaizdo įrašai greitai tapo dominuojantys platformose kaip „YouTube“, „TikTok“, „Instagram“ ir „Facebook“. Šio AI sukurtų vaizdo įrašų proveržio dėka išnyko ribos tarp tikrovės ir fikcijos, tai žymiai pakeitė, kaip vartotojai įsitraukia į turinį ir jį interpretuoja. Dirbtinio intelekto sukurtas turinys buvo įvairus – nuo juokingų ir surrealistinių scenų, pavyzdžiui, išgalvotų triušių šokinėjimo ant tramplynų, iki politinę propagandą ir itin sudėtingus giliasfake vaizdus apie žvaigždes. Technologiniai pažangūs sprendimai buvo pagrindinis šios kaitos veiksnys. Vykdantys technologijų gigantai – įmonės kaip OpenAI su savo vaizdo įrankiu Sora, Google‘o Veo, Meta su MovieGen, ByteDance‘o CapCut ir xAI su Grok – stūmė į priekį vaizdo generavimo technologijas. Šie įrankiai, integruoti į populiarias AI platformas kaip ChatGPT, Gemini ir Meta AI, leido paprastiems vartotojams be specialių žinių sukurti nepaprastai realistiškus ir įtraukius vaizdo įrašus vos keliais paspaudimais. Šis vaizdo kūrimo demokratizavimas sukėlė milžinišką AI generuojamų vaizdo įrašų srautą, kuris užtvindė socialinių tinklų naujienų srautus visame pasaulyje. Didžiulis AI turinio kiekis stipriai formavo vartotojų suvokimą ir sąveikos modelius. Nors dauguma vaizdo įrašų buvo atvirai dirbtiniai, jie patraukė auditorijas per pramoginę vertę, emocinį poveikį ar provokuojančias temas. Vaizdžiai įdomus turinys ir algoritmais pagrįstas tikslinis rodymas leido reklamą naudoti efektyviai, padidindamas pajamas socialiniams tinklams. Tačiau sparčiai augantis AI generuojamų vaizdo įrašų kiekis sukėlė prieštaravimų ir susirūpinimą. Aplinkosaugos šalininkai pabrėžė didelį energijos suvartojimą ir anglies pėdsaką, susijusį su milžiniškų vaizdo turinio kiekių kūrimu sudėtingais AI modeliais.

Be to, algoritmai, atsakingi už šio turinio kūrimą ir platinimą, sulaukė kritikos už įtaką viešajai nuomonei, kartais didinant dezinformaciją ir skaldančią propagandą. Ypač jautriose politinėse srityse, pavyzdžiui, vaizdo įrašuose apie buvusį prezidentą Donaldą Trumpą ar rasistinius turinius, sklandė skundai. Tyrėjai ir ekspertai perspėjo apie platesnius socialinius padarinius. Plačiai skleidžiama AI generuojama vaizdo medžiaga, skleidžianti iškraipytas naratyvas ar „alternatyvias faktais“, kelia rimtą grėsmę bendramrealumo suvokimui valstybėse ir visuomenėje. Tokia plati dezinformacija kėsinasi į tiesos ir atsakomybės pamatą, kuris yra demokratinių sistemų pagrindas. Be to, socialinių tinklų platformų ir technologijų įmonių vaidmuo siekiant užkirsti kelią žalingoms pasekmėms ir išlaikyti etinius standartus tapo svarbia diskusijų tema tarp politikų ir pilietinės visuomenės. Apibendrinant, AI generuojamos vaizdo medžiagos srauto šuolis 2025 metais buvo lūžio taškas socialinių tinklų istorijoje. Nors ši technologija išplėtė kūrybines galimybes ir praturtino milijonus pramogų, ji taip pat atnešė reikšmingų iššūkių aplinkos apsaugos, dezinformacijos plitimo ir socialinio pasitikėjimo srityse. Spręsti šias sudėtingas problemas reikalauja bendradarbiavimo tarp technologijų kūrėjų, platformų operatorių, reguliuotojų ir vartotojų, siekiant rasti pusiausvyrą tarp inovacijų, integralumo ir tvarumo. Kadangi dirbtinis intelektas toliau vystysis, diskusijos apie jo poveikį žiniasklaidai, politikai ir kultūrai įgauna vis didesnę skubi ir reikšminga prasmę.