Progresas dirbtinio intelekto srityje iškėlė giluminio apgavimo technologijas į sudėtingą lygmenį, leidžiant kurti itin realistiškus manipuliuotus vaizdo įrašus, dažnai neatskiriamais nuo tikrų. Šie giluminiai apgavikai tapo vis labiau prieinami viešai, kelia rimtų susirūpinimų žiniasklaidos pramonei ir visuomenei apskritai. Plintant giluminio apgaviko vaizdo įrašams, iškyla dideli iššūkiai naujienų ir informacijos sklaidoje, nes riba tarp tikros ir sukurto turinio tampa neapibrėžta, didinant netikros informacijos ir dezinformacijos kampanijų riziką. Tai grėsmiškai veikia visuomenės pasitikėjimą teisėtais žiniasklaidos šaltiniais ir komplikuoja pastangas užtikrinti, kad piliečiai būtų gerai informuoti. Technologijų ir žiniasklaidos ekspertai įspėja apie giluminio apgaviko algoritmų augančią galią, kurie gali įtikinamai peržvelgti veidus ar manipuliuoti balsais, kurdami įtikinamas, bet apgaulingas naratyvus. Pavojus kyla ne tik nuo tyčia kuriamų melagingų turinio, bet ir nuo neatsargaus nekaltų asmenų dalijimosi nežinant apie pavojų. Šių grėsmių sprendimui reikalinga daugiapakopė strategija. Pirmiausia, būtina kurti ir naudoti pažangias aptikimo priemones, kurios pasitelkia dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, kad atpažintų vaizdo manipuliacijų požymius. Tačiau šios aptikimo priemonės turi nuolat tobulėti kartu su giluminio apgaviko technologijomis, kas reikalauja nuolatinio mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo tarp technologijų specialistų, žiniasklaidos organizacijų ir teisėsaugos. Antra, reikalinga nustatyti etikos gaires ir standartus, kurie reguliuotų sintetinės žiniasklaidos kūrimą ir platinimą. Tokie pagrindai padeda apibrėžti priimtinas naudotojo praktikas, didina skaidrumą ir atgrasina nuo piktavališkų veiksmų. Taip pat svarbios yra visuomenės švietimo iniciatyvos, kurios skatina kritiškai vertinti susidūrimo turinį.

Žiniasklaidos sektorius susiduria su didelėmis iššūkių bangomis, todėl naujienų organizacijos turi įdiegti griežtesnes patikros procedūras ir žurnalistų mokymus, kad atsakingai atpažintų ir praneštų apie giluminius apgavikus. Ugdydamos skepticizmo ir patikros kultūrą, žiniasklaida gali riboti klaidingos informacijos sklaidą ir išlaikyti patikimumą. Vyriausybės ir politikai taip pat susiduria su iššūkiais reguliuojant giluminius apgavikus – reikia suderinti žodžio laisvę su apsauga nuo žalingos dezinformacijos. Nors kai kurios regioninės teisės normos jau nėra taikomos destruktyvios sintetinės medžiagos naudojimui, vis dar trūksta bendros globalios reguliavimo sistemos. Be grėsmių, giluminio apgaviko technologijos turi įspūdingą potencialą pramogų, švietimo ir kūrybos srityse. Naudojamos etiškai ir skaidriai, jos gali pagerinti pasakojimų kūrimą, išsaugoti istorines figūras ar sukurti įtraukiančius mokymosi supratimus. Esminis vaidmuo tenka išnaudojant jos privalumus ir to paties metu atsargiai prevencijai. Greitas giluminio apgaviko technologijų augimas pabrėžia neatidėliotiną poreikį visuomenės prisitaikyti prie tiesos patikros mechanizmų skaitmeniniame amžiuje. Technologijų kūrėjų, žiniasklaidos profesionalų, švietėjų, politikų ir plačiosios visuomenės bendradarbiavimas yra būtinas kuriant veiksmingus sprendimus. Derinant technologinius pasiekimus su etiniu budrumu, galima spręsti giluminio apgaviko iššūkius ir apsaugoti informacijos integralumą. Atsinaujinančiame skaitmeniniame pasaulyje tęstinis dialogas bei proaktyvios strategijos – tokios kaip žiniasklaidos raštingumo skatinimas, aptikimo tyrimų parama, aiškiai apibrėžtos etikos gairės ir apgalvotas reguliavimas – taps būtinomis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad technologijos skatintų tiesą ir pasitikėjimą, o ne apgaulę ir susiskaldymą.