Pasaulio miestai vis dažniau diegia dirbtinio intelekto pagrįstas vaizdo stebėjimo sistemas siekdami pagerinti viešąją saugą ir geriau stebėti miesto aplinką. Šios pažangios technologijos naudoja dirbtinį intelektą analizuoti tiesioginius vaizdo srautus realiu laiku, nustatyti neįprastus elgsenos modelius, identifikuoti galimas grėsmes ir palaikyti teisėsaugos pastangas. Šis integravimas žymi reikšmingą posūkį viešosios saugos valdyme, suteikiant naujų įrankių nusikaltimų prevencijai ir greitam reagavimui. Pagrindinis dirbtinio intelekto valdomų stebėjimo pranašumas yra jo gebėjimas apdoroti didžiulius duomenų kiekius, viršijančius žmogaus galimybes. Skirtingai nuo tradicinio stebėjimo, kuris reikalauja daug darbuotojų ir dažnai būna reaktyvus, dirbtinio intelekto sistemos nuolat stebi keletą kamerų vaizdus, analizuoja modelius ir momentiškai kelia įtarimą keliančias veiklas. Pavyzdžiui, jos gali nustatyti paliktą bagažą oro uostuose, nenormalų minios susirinkimą ar įtartinus judėjimo modelius, rodančius galimą nusikaltimą, leidžiant greičiau imtis veiksmų ir užkirsti kelią nusikaltimams išsirutulioti. Be to, AI stiprinamas stebėjimas padeda institucijoms identifikuoti įtartinus asmenis veido atpažinimo ir biometrijos technologijų dėka. Ši galimybė yra naudinga ieškant įtariamųjų arba dingusių asmenų paieškoje, taip pat didinant teisėsaugos efektyvumą, optimizuojant išteklių paskirstymą ir mažinant skubios pagalbos laiką. Tačiau AI stebėjimo diegimas viešose erdvėse sukėlė diskusijas apie privatumo ir etikos klausimus. Kritikai įspėja, kad nuolatinis stebėjimas pažeidžia asmeninį privatumą, kuria nuolatinės stebėjimo atmosfera, galinčia slopinti laisvą išraišką ir keisti visuomenės elgesį. Taip pat kyla rūpesčių dėl duomenų saugojimo, prieigos ir galimo piktnaudžiavimo galimybių. Etikos klausimai apima ir AI algoritmų tikslumą bei sąžiningumą, ypač veido atpažinimo technologijų atveju.

Tyrimai parodė didesnes klaidų tikimybę identifikuojant tam tikras demografines grupes, kas gali sukelti neteisingo įtarimo ar diskriminacijos riziką. Šie iššūkiai pabrėžia skaidrumo, atsakomybės ir kruopštaus testavimo svarbą AI stebėjimo technologijų kūrime ir diegime. Reaguodamos į tai, politikos formuotojos, technologijų kūrėjai ir pilietinės teisės organizacijos ragina griežtas teisės normas, reglamentuojančias AI stebėjimą. Siūlomi veiksmai apima griežtas duomenų rinkimo ir saugojimo taisykles, poveikio vertinimų privalomumą, informuotą visuomenės sutikimą ir nepriklausomą priežiūrą, siekiant užtikrinti teisėtumą, etinį laikyseną ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą. Tuo pačiu metu kai kurie miestai siekia subalansuotų sprendimų, leidžiančių pasinaudoti AI privalumais, išlaikant asmeninių teisių apsaugą. Tokios strategijos apima stebėjimo ribojimą ypatingos rizikos vietose, duomenų anonimizavimą, bendruomenės narių įtraukimą į sprendimų priėmimą ir skaidrumo užtikrinimą dėl AI stebėjimo tikslų, galimybių ir ribojimų, siekiant stiprinti visuomenės supratimą ir palaikymą. Greitas dirbtinio intelekto technologijų pažangumas kelia tiek galimybių, tiek iššūkių miesto saugumo valdyme. Siekiant tapti protingesniais ir saugesniais, AI pagrįstas vaizdo stebėjimas vaidina esminį vaidmenį formuojant viešosios saugos ateitį. Visgi itin svarbu atsargiai valdyti technologinių inovacijų, privatumo interesų ir etinės atsakomybės sankirtą. Apibendrinant, AI stiprinamas vaizdo stebėjimas siūlo galingus įrankius viešųjų erdvių stebėjimui, grėsmių nustatymui ir teisėsaugos pagalbai realiu laiku, žadant didesnį saugumą ir operatyvumo efektyvumą. Visgi jis kelia svarbius privatumo ir etikos klausimus. Nuolatinis dialogas, apgalvotos reguliavimo priemonės ir skaidri įgyvendinimo praktika bus būtini siekiant išnaudoti šių technologijų potencialą, gerbiant asmeninius teisių ir išlaikant visuomenės pasitikėjimą.