Epic Games generalinis direktorius Timas Sweeney’siasis sukėlė didelę diskusiją žaidimų bendruomenėje ir industrijoje, išreikšdamas savo nuomonę dėl dirbtinio intelekto (DI) įtraukimo į skaitmenines žaidimų parduotuves žymėjimo būtinybės. Jo pastarųjų pareiškimų tikslas – iššūkis vis dažnesnei praktikai aiškiai žymėti žaidimus, kurie naudoja DI technologijas, pažymint, kad tai sukelia sudėtingą diskusiją apie skaidrumą, autoriaus teisės ir DI vaidmenį žaidimų kūrimo procese. Reaguodamas į socialinės žiniasklaidos pokalbį, siūlantį pašalinti etiketės „Made with AI“ iš žaidimų aprašymų, Sweeney išreiškė pritariamą nuomonę. Jis teigė, kad tokia etiketė yra reikalinga tik tada, kai būtina atskleisti autoriaus teisę arba valdyti skaitmenines teises. Sweeney pabrėžė, kad jei DI tampa neatsiejama ir neišvengiama žaidimo kūrimo dalis, konkrečių etiketių su žymomis apie DI naudojimą nereikia, nes tai gali klaidinti arba atitraukti vartotojus. Ši nuomonė prieštarauja kitų platformų – ypač Steam – politikai, kurioje aiškiai identifikuojamas DI generuotas turinys. Šis požiūris susilaukė kritikos, ypač dėl žaidimo ARC Raiders, kuris buvo atvirai pažymėtas kaip su DI sugeneruotas dialogas. Etiketė sukėlė diskusijas apie autentiškumą, kokybę ir etinius klausimus dėl DI generuoto turinio naudojimo be pakankamo žmonių kūrėjų vaidmens pripažinimo. Sweeney pareiškimai atskleidžia platesnį nuolatinį diskursą žaidimų industrijoje apie DI technologijų priėmimą. Diapazone atsiradę DI įrankiai sukėlė intensyvias diskusijas apie nuosavybės teises, galimą žmonių darbo vietų praradimą ir kūrybinės autoriaus teises. Nors DI gali pagreitinti kūrybos procesą ir atverti naujus inovacijų horizontus, jis taip pat kelia klausimų dėl originalumo, galimo žmonių kūrėjų praradimo ir sąžiningo kūrybinio autorystės pripažinimo. Žaidimų kūrimo bendruomenėje nuomonės apie DI vaidmenį labai skiriasi.

Kai kurie studijos aktyviai priima šiuos įrankius, siekdamos padidinti produktyvumą ir inovatyvų žaidimo procesą, taikydamos DI procedūriniam turiniui generuoti, automatinėms testavimo sistemoms ar naratyvo kūrimui. Tokie kūrėjai dažnai mato DI kaip bendradarbiavimo plėtinį savo kūrybinėse komandose, o ne kaip pakeitimą žmonių. Kita vertus, kai kurios studijos sąmoningai vengia naudoti DI technologijas, siekdamos išsaugoti tradicinius kūrybinius metodus ar aiškiai išlaikyti meninę nuosavybę ir integralumą. Ši atsargi pozicija atspindi susirūpinimą dėl per didelio automatikos naudojimo ir galimo žmonių kūrybos išnykimo. Šiuo metu pramonėje nėra vieningos pozicijos, kaip reguliuoti ar atskleisti DI dalyvavimą žaidimų kūrimo ir prekybos srityje. Be standartinių gairių sprendimai dažnai priklauso nuo pačių įmonių ar platformų politikos, kas sukelia nesutarimus ir kartais painiavą vartotojams. Kadangi DI toliau tobulėja ir vis giliau įsiskverbia į žaidimų kūrimą, panašios diskusijos, kaip ir Sweeney komentarai, tikėtina, daugės. Svarbiausi iššūkiai dalyviams – nustatyti etinius standartus, apibrėžti autoriaus teises ir intelektinės nuosavybės teises DI pagalba sukurtam turiniui bei subalansuoti inovacijas su pagarba žmonių kūrėjų įdirbiui. Apibendrinant, Timo Sweeney požiūris pabrėžia sudėtingas ir daugialypes problemas, kurias DI technologijos įneša į žaidimų industriją. Klausti apie reikalingą DI žymėjimą parduotuvėse jis kviečia į platesnį pokalbį apie tai, kaip industrija prisitaiko prie technologinių pokyčių, valdo etinius dilematus ir atvirai komunikuoja su žaidėjais. Šios diskusijos sprendimai turės įtakos būsimam kūrybos procesui ir būsimam DI integravimui į žaidimų kūrimo praktiką.