Naujausios pažangos dirbtinio intelekto srityje sukėlė plačias diskusijas apie etines ir emocines pasekmes naudojantis dirbtinio intelekto technologijomis kuriant mirusiųjų giminaičių avatarus. Nauja paskelbta programėlė leidžia naudotojams kurti skaitmeninius avatarus, panašius ir imituojančius jų išleistų artimųjų asmenybės bruožus, taip tarsi juos „prikelti“ virtualiai. Viešumas išaugo po reklaminio vaizdo įrašo, kuriame parodyti šie dirbtinio intelekto sukurti avatarai, skatindamas giliau diskutuoti apie AI atsakomybę ir ribas tokiuose jautriuose kontekstuose. Programėlė naudoja pažangias mašinų mokymosi algoritmus ir veido atpažinimo technologijas, kad sukurtų realistiškus, interaktyvius avatarus iš mirusiųjų šeimos narių nuotraukų ir vaizdo įrašų archyvų. Naudotojai gali bendrauti su šiais skaitmeniniais figūrų atstovais, imituoti pokalbius ir prisiminti praeitį taip, kad susilietų su dabartimi. Nors ši technologija suteikia paguodą nuo gedinčiųjų ar norinčių išlaikyti ryšį, ji taip pat kelia svarbių klausimų apie psichologinį poveikį ir etiką. Kritikai nerimauja, kad sąveika su dirbtinio intelekto avatarais gali trukdyti natūraliam gedėjimo procesui, skatindama emocinį priklausomybę nuo skaitmeninių pakaitalų vietoje gydymo ir priėmimo. Be to, šie avatarai, nepaisant jų realizmo, veikia pagal algoritminius duomenis, kurie gali nevisiškai atspindėti asmenybės ypatybes, todėl kyla pavojus sukurti klaidinančius ar paviršutiniškus paveikslus. Etiniai klausimai taip pat sukasi apie sutikimą ir privatumo apsaugą. Mirusio asmens vaizdo ir balso naudojimas kelia abejonių, ar jie ar jų šeimos suteikė aiškų leidimą. Pavojus panaudoti šiuos skaitmeninius panašumus netinkamai — neleistinas komercinis ar kitoks įsigalėjimas — dar labiau komplikuoja situaciją. Šalininkai teigia, kad ši technologija gali būti galingas įrankis prisiminimui ir emociniam užbaigimui.

Jie mato šiuos avatarus kaip būdą išsaugoti šeimos istorijas, sumažinti vienatvę ir švęsti išėjusių gyvenimus. Asmenims, kurie netikėtai prarado artimuosius arba neturėjo galimybės atsisveikinti, ši programėlė siūlo unikalią emocinę ryšio patirtį. Teisininkai nagrinėja pasekmes, susijusias su skaitmeniniu palikimu ir intelektinės nuosavybės teisėmis, susijusiomis su asmenine tapatybe po mirties. Politikai galbūt turės nustatyti taisykles, kurios apsaugotų šeimas ir asmenis nuo galimų piktnaudžiavimų ir skatintų etišką inovaciją. Programėlės kūrėjai pabrėžia įsipareigojimą naudoti etiškai, reikalaujant įrodymų apie santykių su mirusiuoju ryšį ir gavus sutikimą iš artimiausiųjų prieš kurti avatarus. Planuojama įdiegti funkcijas, leidžiančias šeimai valdyti avatarų naudojimą ir jų laikotarpius. Kaip AI vis labiau įsiskverbia į asmeniškai jautrias sritis, visuomenė susiduria su iššūkiu kaip technologijos sutelkti dėmesį į gedėjimo, atminties ir tapatybės klausimus. Šio AI avatarų taikymo pavyzdys atskleidžia tiek potencialią naudą, tiek riziką naudojant dirbtinį intelektą svarbiems žmogaus patyrimų klausimams spręsti. Nuolatinis dialogas tarp technologiškai ekspertų, etikos specialistų, psichikos sveikatos ekspertų ir visuomenės yra būtinas atsakingai tvarkant šią naują sritį. Apibendrinant, AI programa, galinti generuoti mirusiųjų giminaičių avatarus, sukėlė sudėtingą diskusiją apie emocinę gerovę, etines ribas, teisinius klausimus ir humano-kompiuterinių santykių raidą. Nors ji siūlo inovatyvias galimybes prisiminimui ir ryšiui palaikyti, ši technologija reikalauja kruopštaus priežiūros ir atsakomybės, siekiant saugoti žmogaus orumą ir palaikyti naudotojų žmogiškumą.