Dirbtinio intelekto generuojami vaizdo reklaminiai vaizdo įrašai sparčiai tampa populiaria tendencija reklamoje dėl jų ekonomiškumo ir efektyvumo. Vis dažniau prekės ženklai naudoja šią technologiją, kuri leidžia kurti kokybiškas, profesionalias reklamas masiniu mastu, apeinant įprastus logistikos sunkumus, tokius kaip prastas oras, tvarkaraščių sudėtingumas ar netobuli aktorių pasirodymai. Šie sintetinti skelbimai rodo be priekaištų, kompiuteriu sukurtus avatarus prieš idealizuotas fono aplinkas, kas leidžia rinkodaros specialistams patogiai pritaikyti turinį daugybei pasaulinės auditorijos su minimaliais pastangomis. Patrauklumas, kurį suteikia AI sukurtos reklamos, slypi ne tik jų kainų santykyje, bet ir jų nuoseklume bei kontrole. Skirtingai nuo žmonių aktorių, kurie gali įsivelti į skandalus ar būti šališki, AI avatarai pateikia nuoseklų, be kontroversijų nepaverčiamą pranešimą. Tai paskatino daugelį prekės ženklų pasirinkti sintetinius atstovus, siekiant išsaugoti prekės ženklo integralumą ir išvengti nenumatytų situacijų, susijusių su realiais talentais. Nepaisant šių pranašumų, publika reakcijos būna įvairios: daug žiūrovų išreiškia nerimą ir nepasitikėjimą AI generuotomis reklamos priemonėmis. Dalį šio atsako lemia žinomas „nepatogiosios slėnio“ efektas, kai beveik realistiškos sintetinės figūros sukelia diskomfortą. Žiūrovai dažnai jaučiasi apgauti dėl AI apie tai pranešančių įspėjimų, kurie nesuteikia daug palengvėjimo jų atsiskyrimo jausmui. Avatarų tobulas išvaizda ir elgesys trūksta natūralių trūkumų bei įsijautimo į detales, kurios yra svarbios pasitikėjimui ir emociniam ryšiui su prekės ženklu kurti. Kritikai teigia, kad nors AI gali pagerinti tam tikrus gamybos elementus, sintetiniai atstovai dėl savo išskirtinio tobulumo gali galų gale susilpninti emocinį ryšį su auditorija, kuris yra svarbus veiksmingai reklamai.

Pasitikėjimas yra pagrindas reklamos sėkmei; kai vartotojai mano, kad skelbimas yra autentiškas, jie dažnai kuria lojalumą ir giluminį ryšį su prekės ženklu. Atvirkščiai, reklamos, kurios trūksta tikro žmogaus buvimo, gali užmegzti atstūmimą, mažinti pasitikėjimą ir mažinti marketingo efektyvumą. Šalininkai teigia, kad AI sukurtas turinys turi pranašumų, tokių kaip galimybė plėsti mastą, apsauga nuo skandalų ir išvengti žmogaus šališkumų. Jie argumentuoja, kad esant laiku, kai socialiniai klausimai ir prekės ženklo atsakomybė yra griežtai vertinami, AI siūlo saugesnį, geriau kontroliuojamą būdą perteikti žinutes. Tačiau oponentai perspėja, kad per didelis priklausomumas nuo AI pasakojimo gali sukelti skepticizmą, kuris viršija vien tik nepasitenkinimą, ir gali virsti atvira reklamos priemonės neigimu ir ignoravimu. Diskusijos apie AI reklamoje kelia fundamentalius klausimus apie technologijų pažangos ir žmogaus ryšio pusiausvyrą. Nors AI įrankiai suteikia vertingą pagalbą kuriant ir optimizuojant turinį, galutinis sprendimas yra tas, kad jie neturėtų pakeisti autentišką žmogaus pasakojimą. Žmonių pasakojimai suteikia emocinį gilumą ir autentiškumą, kurio mašinos dar negali visiškai atkartoti. Galų gale, reklamos ateitis gali slypėti būtent šios innovacijos ir žmonių kūrybingumo bei empatijos derinyje. Prekės ženklai, gebantys surasti šį balansą, labiau išsaugos vartotojų pasitikėjimą, lojalumą ir įsitraukimą. Pernelyg didelis sintetinių pristatytojų naudojimas gali sukelti auditorijos atstūmimą ir pakenkti pagrindiniam pasitikėjimui, kurio reikalinga sėkmingai marketingo veiklai. Su AI pažanga rinkodaros specialistai susiduria su iššūkiu išnaudoti šią technologiją, neprarandant tikro žmogiško balso ir ryšio, kuris skatina prasmingus santykius su auditorija.