Dirbtinio intelekto (DI) atsiradimas mados pramonėje sukėlė aktyvią diskusiją tarp kritikų, kūrėjų ir vartotojų. Pastaruoju metu vykusi reklamos kampanija, kurioje naudoti DI sukurti modeliai, vėl iškėlė klausimus apie etines ir socialines pasekmes, kai DI įvedama į kūrybines sritis, dažnai tradiciškai paremtas žmogaus darbu. Pagrindinės diskusijos ašyje yra baimės, kad DI mažina galimybes realių modelių ir kūrybininkų, tuo pačiu sustiprinant nesuvokiamas grožio normas, dažnai kritikuojamas madoje ir žiniasklaidoje. Ši kampanija, kurios autorė yra viena iš pagrindinių mados prekių ženklų, naudoja DI sukurto vaizdo modeliukus, kurie neegzistuoja realybėje. Šie virtualūs modeliai kuriami naudojant pažangias algoritmus, kurie sukuria itin realistiškus veido bruožus ir kūno proporcijas, atspindinčias idealizuotą estetiką, dažnai viršijančią tai, kas natūraliai įmanoma žmonių gebėjimu. Šalininkai teigia, kad DI modeliai skatina inovatyvų meninį išraišką, mažina kaštus ir demokratizuoja madą, leidžiant prekės ženklams kurti įvairesnius ir vizualiai patrauklesnius kampanijas be tradicinių fotosesijų logistikos iššūkių. Kita vertus, kritikai akcentuoja keletą trūkumų. Pirmiausia, rūpi profesinių modelių, fotografų, stilistų ir kitų kūrybininkų padėtis, kurių pragyvenimas priklauso nuo įprastų mados kampanijų. Darant pakeitimą žmonių modeliais DI rizikuoja marginalizuoti jau ir taip pažeidžiamą darbo jėgą, susiduriant su automatizacija ir kintančiu paklausos lygiu. Be to, DI generuoti modeliai propaguoja pasiekiamas grožio normas – tokias kaip bepriekaištinga oda, simetrija ir iškreiptos formos, kurios nesiderina su natūralia žmogaus įvairove. Tai didina socialinį spaudimą, ypač jaunimui, kuris gali įsitraukti į šiuos vaizdus, didinant kūno dismorfozės ir žemo savivertės riziką.

Etiniai svarstymai apima ir autentiškumo bei atskaitomybės klausimus. Vartotojai vis labiau tikisi, kad prekės ženklai aiškiai nurodys, kai vaizdai būna iškreipti ar sukuriami dirbtiniu būdu. Nepažymėjus DI sukurto arba apdoroto vaizdo gali būti laikoma apgaulė, kuri gali sumenkinti pasitikėjimą ir sumaišyti ribą tarp realybės ir fikcijos. Pramonės dalyviai sprendžia šiuos iššūkius – kai kurios agentūros ir mados namai ragina aiškiai žymėti DI sukurto modelio vaizdus ir skatinti įvairovę bei įtrauktį grožio reprezentacijoje. Kiti palaiko DI naudojimą kaip priemonę papildyti, o ne pakeisti žmogaus kūrybiškumą. Ši diskusija atspindi platesnius visuomenės pokyčius, kai technologijos vis giliau įsiskverbia į kūrybines profesijas. Toliau tobulėjant DI, mados pramonė susiduria su svarbiais pasirinkimais, kaip etiškai ir tvariai integruoti šiuos įrankius, išsaugant žmogaus meninį indėlį. Ši nuolat vykstanti diskusija demonstruoja, kad nors DI atveria neišmatuojamas galimybes vaizdų kūrime ir rinkodaroje, jis kartu kelia ir nemažai iššūkių, susijusių su užimtumu, socialinėmis normomis ir vartotojų pasitikėjimu. Galiausiai, dizaineriai, modeliai, rinkodaros specialistai ir vartotojai turi nuolat įsitraukti į dialogą, kad atsakingai spręstų šias sudėtingas problemas. Kadangi vis dažniau mados reklamose naudojami DI sukurti vaizdai, svarbu spręsti klausimus apie darbo vietų praradimą ir nesuįkūnytas grožio normas. Skatinant skaidrumą, įtrauktį ir bendradarbiavimą tarp žmogaus kūrybiškumo ir technologinių inovacijų, mados industrija gali siekti ateities, kurioje vystymasis derinamas su pagarba žmogui.