Jungtinės Valstijų administracija pastebimai išplėtė dirbtiniu intelektu sukurtų turinių, ypač memų ir vaizdo įrašų, naudojimą kaip strateginį elementą socialinėje žiniasklaidoje. Šis pokytis žymi naują politinės komunikacijos etapą, kai siekiama pasinaudoti AI technologijomis, kurti realistiškus ir dažnai provokuojamus turinius, nukreiptus prieš politinius oponentus. Tokios AI sukurtos medžiagos iššaukia tradicinių politinio satyros normų iššūkius ir kelia skubius susirūpinimus dėl dezinformacijos plitimo. Naujausių pavyzdžių spektras rodo šios tendencijos apimtį. Vienas iš jų – kontroversiškas AI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip prezidentas Trumpas pilsto dumblo ant protestuotojų, siekiant suklaidinti ir sukelti tam tikrą naratyvą bei reakciją. Kitas pavyzdys – Nacionalinis Respublikonų senatorių komitetas paskelbė AI redaguotą vaizdo įrašą, kuriame neteisingai priskiriami pernelyg optimistiniai citatai Senate mažumos lyderei Čukui Šumerui. Šie plačiai cirkuliuojantys vaizdai tiksliai apšmeižti ir formuoti visuomenės nuomonę, naudodami kruopščiai sumanytas melagingas istorijas, maskuojamas kaip tikras vaizdo įrašas. Prezidentas Trumpas ir jo šalininkai aktyviai dalijasi ir palaiko šiuos AI sustiprintus kūrinius, nepaisant kritikos. Kritikai, įskaitant Demokratų veikėjus ir visuomenės asmenybes, kaip muzikantas Kenny Logginsas, smerkia tokio technologijų naudojimą politiniais tikslais, teigdami, kad tai silpnina visuomenės pasitikėjimą, iškraipo realybę ir gilina politinę polarizaciją. Auganti AI įrankių, skirtų kūnui gilinti, sudėtingumas kelia reikšmingų iššūkių, nes tokie įrankiai geba įtikinamai atkurti balsus, veido išraiškas ir manieras, dėl ko net ir išsilavinę žiūrovai gali sunkiai atpažinti manipuliaciją. Šis technologinis pažangumas viršijo reguliavimo pastangas užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Šiuo metu trūksta išsamios reguliavimo sistemos, kuri apimtų AI sukurtą politinį turinį.

Ekspertai įspėja, kad be tinkamos priežiūros tokia medžiaga gali būti panaudota platinant dezinformaciją, keliančią grėsmę demokratiniams procesams ir visuomenės diskursui. Deepfakes turi potencialą įtakoti rinkimus, kompromituoti oponentus ir skatinti socialines neramues, todėl būtina kurti teisines ir etines normas, nukreiptas būtent į šį sritį. Atsižvelgiant į tai, svarbu stiprinti visuomenės gebėjimus kritiškai vertinti skaitmeninį turinį. Švietimo programos, mokančios atpažinti manipuliuotą medžiagą, yra gyvybiškai svarbios kovojant su deepfake žalingu efektu. Skatinti skepticizmą, patikimų šaltinių patvirtinimą ir žiniasklaidos naudą gali padėti piliečiams geriau įsiskaityti į vis sudėtingėjančią informacinę aplinką. Taip pat technologijų kompanijos ir socialinės žiniasklaidos platformos raginamos aktyviau ieškoti ir slopinti dirbtiniu intelektu sukurti dezinformaciją. Bendradarbiavimas tarp politikų, technologijų ekspertų ir pilietinės visuomenės yra būtinas kuriant detektorius, žyminčius įtartiną turinį ir užtikrinančius skaidrumą internetiniuose politiniuose reklamuose. Apibendrinant, Trumpo administracijos strategiškas AI sukurtų memų ir vaizdo įrašų naudojimas atspindi platesnę politikos komunikacijos tendenciją, kurioje susilieja satire ir dezinformacija. Nors šios priemonės suteikia naujų būdų įtraukti auditoriją, jos taip pat kelia pavojų visuomenės informacijos integralumui. Sprendžiant šias problemas reikia taikyti daugiadisciplininį požiūrį, įtraukiant reguliavimo priemones, technologinius sprendinius ir švietimą, kad apsaugotume demokratinį diskursą nuo manipuliuotos medijos destabilizuojančio poveikio.