dirbtinis intelektas (DI) sparčiai iškyla kaip permainų jėga, keičiančianti transportą ir siūlanti didelius pažangumus, siekiant pagerinti saugumą, efektyvumą ir patogumą visiems kelių naudotojams. Pagrindinės taikymo sritys yra autonominiai transporto priemonės ir išmaniosios infrastruktūros sistemos – abi naudojasi pažangiomis technologijomis, kad galėtų naviguoti ir valdyti sudėtingas eismo sąlygas. Autonominės transporto priemonės, arba savarankiškai važiuojantys automobiliai, veikia be žmogaus valdymo, naudodami DI algoritmus, kurie interpretuoja jutiklių duomenis, priima sprendimus realiu laiku ir saugiai manevruoja įvairiose ir nenuspėjamose eismo situacijose. Šios transporto priemonės naudoja mašininį mokymą, kompiuterinę viziją ir gilųjį mokymąsi, kad atpažintų objektus, prognozuotų kitų kelių naudotojų elgesį ir optimizuotų maršrutus. Mažindamos žmogaus klaidų, kurios yra pagrindinė avarijų priežastis, galimybę, savarankiškai važiuojantys automobiliai turi didelį potencialą žymiai pagerinti kelių saugumą ir sumažinti avarijų skaičių. Be individualių transporto priemonių, DI keičia eismo valdymą per išmaniąją infrastruktūrą. Adaptatyvių signalizacijos valdymo ir išmaniųjų šviesoforų sistemos analizuoja tiesioginius eismo duomenis ir dinamiškai koreguoja šviesoforų laiką, sumažindamos spūstis piko valandomis ir gerindamos eismo srautą. Šios sistemos gali bendrauti su autonominėmis mašinomis ir kitais prijungtais įrenginiais, sudarydamos integruotas tinklo struktūras, kurios leidžia sklandesnį judėjimą ir mažina vėlavimus. Be to, DI taikomos transporto technologijos prisideda prie ekologinės naudos, optimizuodamos maršrutus ir mažindamos stabdymo ir įsibėgėjimo ciklus, kas sumažina kuro sąnaudas ir emisijas, padedančios miestams kovoti su tarša ir įgyvendinti tvarumo tikslus. Nepaisant šių viltingų pažangų, plataus DI taikymo transporto srityje reikalinga įveikti kelios kliūtys.

Reguliavimo sistemoms būtina atnaujinti teisės aktus, kad jie atitiktų autonominių transporto priemonių ir išmaniosios infrastruktūros ypatybes, užtikrinant visuomenės saugumą ir kartu palaikant inovacijas. Politikai turi nustatyti standartus dėl transporto priemonių testavimo, duomenų apsaugos ir atsakomybės, susijusios su DI sistemomis. Etiniai klausimai taip pat reikalauja dėmesio, ypač sprendžiant sprendimus ekstremalių situacijų metu, atsakomybę už mašinų klaidas ir poveikį darbo rinkai. Pavyzdžiui, dilemų apie tai, kaip autonominės transporto priemonės turi prioritetą gyvybiškai svarbiuose žmonių išgelbėjimo scenarijuose, pabrėžia skaidrių ir įtraukių diskusijų būtinybę technikos, etikos, teisės ir visuomenės lygiu. Be to, DI integracija į transporto infrastruktūrą reikalauja didelių investicijų į technologinius atnaujinimus ir kibernetinę saugą, siekiant apsaugoti sistemas nuo galimų kibernetinių atakų, išlaikant pasitikėjimą ir užkertant kelią trikdantiems incidentams. Nuolatiniai bendradarbiavimai tarp pramonės lyderių, tyrėjų ir vyriausybių vyksta jau dabar, vyksta piloto programos ir realių testų projektai, kurie generuoja duomenis ir įžvalgas būsimoms pažangoms. Apibendrinant, DI yra transporto transformacijos priešakinė jėga, leidžianti kurti autonomines transporto priemones ir išmaniąją infrastruktūrą, kuri žada saugesnį, efektyvesnį ir aplinkai draugiškesnį mobilumą. Tačiau visi šie privalumai gali būti visiškai realizuoti tik įveikus reguliavimo, etikos ir saugumo iššūkius. Apdairi DI integracija į transporto sistemas taps esminiu žingsniu į teisingesnę, tvaresnę ir naudingesnę mobiliųjų sprendimų ateitį visiems.