Karas įsisenėjęs konfliktas Ukrainoje paskatino sparčius pažangą autonominių ginklų kūrime ir diegime, ypatingą dėmesį skiriant dirbtiniu intelektu valdomiems dronams. 2024 metais Ukraina įsigijo beveik du milijonus dronų, maždaug 10 000 jų turi dirbtinio intelekto galimybių. Šis didelis srautas apima įvairius dronus – nuo modifikuotų vartotojų lygio modelių iki pažangių sistemų, kurias sukūrė pirmaujančios Vakarų gynybos technologijų įmonės, tokios kaip Anduril, Shield AI ir Helsing. Dirbtinio intelekto integracija į šiuos dronus žymi reikšmingą šuolį oro kovos technologijoje. AI leidžia jiems savarankiškai naršyti įvairiose teritorijose, identifikuoti ir klasifikuoti potencialius taikinius bei nuolat veikti net ir kai tradicinės ryšio tinklai yra pažeisti ar sutrikdyti per elektroninį karą. Ši atsparumo savybė yra gyvybiškai svarbi šiuolaikiniuose mūšio laukuose, kur ryšys dažnai būna ginčijamas. Nepaisant šių technologinių pasiekimų, joks šiuo metu konflikto metu naudojamas dronas nėra visiškai autonomiškas. Žmogiškas stebėjimas vis dar yra būtinas operacinėse procedūrose, kad būtų patvirtinti svarbūs veiksmai, kas atspindi nuolatines susirūpinimą dėl AI patikimumo ir etinių klausimų, susijusių su žmogaus sprendimų pašalinimu iš lemiamų kovinių veiksmų. Operatoriai išlaiko kontrolę, kad užtikrintų atitiktį tarptautinėms įstatymų ir etikos normoms, reglamentuojančioms autonominius ginklus. Perėjimas prie semi-autonominių sistemų atskleidžia sudėtingus techninius ir reguliavimo iššūkius, kuriuos būtina įveikti prieš AI pagrįstus ginklus leidžiant veikti savarankiškai. Šiuo metu šių dronų valdymui naudojami algoritmai reikalauja daug išteklių, įskaitant didelę skaičiavimo galią ir energiją, kas gali riboti jų diegimą ir veikimo laiką.

Be to, technologija vis dar yra linkusi į klaidas, ypač sudėtingose ir nenuspėjamos aplinkose, kurios viršija iš anksto nustatytus parametrus. Kita svarbi problema – priklausomybė nuo prieinamos kovos lauko duomenų, kurie yra būtini AI modelių tobulinimui. Kovos sąlygos yra dinamiškos ir reikalauja nuolatinės AI sistemų adaptacijos, kuri gali būti pasiekta tik atliekant didelės apimties duomenų analizę ir mašininį mokymąsi. Trūkumas išsamios, kokybiškos informacijos trukdo pažangai autonomijos ir sprendimų tikslumo srityje. Ekspertai ir politikos formuotojai pabrėžia skubią poreikį sukurti reglamentus, apimančius etinius, teisės ir operatyvinius aspektus, susijusius su visiškai savarankiškai veikiančiais ginklais. Nors įvairiuose tarptautiniuose forumuose vyksta diskusijos, sparčiai spartėjanti technologinė pažanga gali pasivyti reguliavimo schemas, kas gali sukelti situacijas, kai autonominiai sistemos yra diegiamos be pakankamų saugiklių. Istoriškai naujovės, tokios kaip gunpowder ir tankai, reikšmingai pakeitė karo strategijas ir rezultatus. Tikimasi, kad AI valdomi dronai atneš panašią revoliuciją karinėje galia ir doktrinoje. Jų perkeitimo potencialas slypi stiprinant operatyvinį efektyvumą, mažinant žmogiškuosius nuostolius ir įvedant naujus taktinės kovos dimensijos aspektus mūšio lauke. Kol karas Ukrainoje tęsiasi, dirbtinio intelekto vystymas karinėse programose demonstruoja tiek pažadus, tiek pavojus autonominiame kare. Balansavimas tarp AI naudojimo strateginiam pranašumui ir etinio kontrolės išlaikymas išlieka viena iš pagrindinių šiuolaikinės gynybos technologijų kūrimo iššūkių. Tęstinės diskusijos tarp kariuomenės ekspertų, etikos specialistų ir tarptautinių organizacijų bus būtinos norint išlikti kelyje, kuriuo AI ginklai atitiks humanitarinius principus ir pasaulinio saugumo interesus.